įžengti

įžeñgti, -ia (į̃žengia), į̃žengė intr. K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD¹198, H, H184, MŽ, Sut, N, M, LL284, ŠT32,49 1. NdŽ žengiant kur įeiti: Įžeñk nors pusvalandžiui mūsų pastogėn Š. Aš vėliau iñžengiau kap ana Arm. Žiūrau, iñžengia – boba didžiulė, o lazda dar didesnė Pv. Tik iñžengiau trobon, ir užpuolė Lp. Į̃žengu į savo trobą, ir akys atšvinta Trš. Kab durys buvo žemos, palenkia galvą, kad inžeñgt Kč. Vienas gaspadorius, naktij iš miego pabudęs, mato duris atsiveriant ir baltą deivę į stubą įžengiant Kel1854,52. Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė grįžusi mama J.Gruš. Čia mano koja daugiau neįžeñgs Pns. | Prancūzų ciecorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėties naujojo metų skaitliaus M.Valanč. Turėjo Ponas įžengt ing Egiptą, kur buvo nevalioj tėvai mūsų, o padaryt pamstą ant karalystės anos MP149. ║ užeiti, apsilankyti: Niekas pas mane neiñžengė, nieko neduosiu nei broliamu, nei seserimu Dv. Jiej pas mane neiñžengia, nor eina pro šalį Kb. In tėviškę negali [dėl marčios] nė vienas brolis inžeñgt Mrk. Kurs to nepadarys, gyvam tebesant nevalnu bus jam į bažnyčią anė įžengti, o po smerčio nevalnu jo ant šventos vietos kavoti P. | prk.: Į namus įžengė skurdas rš. ║ įstatyti koją: Neinženk puodan Lp. ║ įlipti: Viešpatie, neturiu nei vieno žmogaus, kuris įmestų mane sodžiaukon, kad vanduo maišomas yra, ir noris eimi, kas kits įžengt pirm manęs Ch¹Jn5,8. Ir kad įžengė anysjan eldijon, vėjas nutilo Ch¹Mt14,32. Jūros pakrančio viešpatis įžengė į mažą laivelį S.Čiurl. ║ NdŽ prk. patekti: Į sostą įžengė vos 17 metų amžiaus LEVIII64. | Ar įžeñgsi tu į dangų? J. Bet jog mes nenužengėme ižg dangaus, todrinag ir dangun niekad neįžengsime DP453. Žinau, Viešpatie, jog neatmainei būdo nei veikalo, kurį turėjai ant žemės, norint dangun įžengei DK150-151. | Už troptus labai mokėj[o], ne kiekvienas galėj[o] inžeñgt te Nmj. Savi namai, kaip dangun iñžengiau Adm. Apvilko suknele, vis tiek kai dangun iñžengiau Klt. Rodės jau, jog Lietuvos didybė sulig ta diena įžengsai į grabą ir tapsai lig paskuojo išnaikinta S.Dauk. Didieji prasmės ir aukos klausimai įžengė jos sielon, ir ramybės nebebuvo rš. [Danguje] tokia aikštis ir visų daiktų palyginimas bus, kokio nei akis regėjo, nei ausis girdėjo, nei ing širdį žmogaus įžengė, tiektai anų, kurie randas vertais jo vartojimo DP542. Ir įžengęs [Kristus] būtinai ing įsčią mergos palaimintos, pradėtos iš Dvasios Š[ventosios], idant apčystytų prasidėjimą mūsų, kurį buvo piktoji dvasia pabjurinus DP598. 2. pajėgti daryti žingsnį, paeiti: Žangus, kurs gerai įžengia, įeina (apie žmogų ar gyvulį) J.Jabl. Kai ilgiau pasėdžiu, tai nutirpsta kojos, ir visai neiñžengiu Dsm. Kap lietai, purvynas tokis, kad neinvažiuosi, neinžengsì Drsk. | refl. tr.: Įsižengęs žingsnį antžengiau ant dalgio ir įsipjoviau Ggr. 3. prk. imti eiti, leisti (metus): Į septintą dešimtį į̃žengiau Grd. Jau įžeñgsu į devintos dešimties penktus metus, visai senė Krš. Aš jau į̃žengiau į antrą šimtą Šd. Aštunton dešimtin įžeñgęs jau, jau pasenęs Mžš. | Lietuva įžengia į antruosius dar ne visai tikros nepriklausomybės metus sp. | Kai kovo mėnesin įžeñgsme, tai jau jau!.. Mžš. 4. LL185,284 pradėti: Įžengiamóji paskaita NdŽ. Įžengiamàsis skyrius [mokykloje], tas tai be vertės Snt. 5. refl. nusižengti: Kurie įsižengia tame prisakyme? AK62. Atleisk mūsų kaltybes ir paklydimus, kaip ir mes dėl meilės tavo dovanojame broliams savo, kurie mumis įsižengė Tat. \ žengti; antžengti; apžengti; atžengti; dažengti; įžengti; išžengti; nužengti; pažengti; paržengti; peržengti; pražengti; prižengti; razžengti; sužengti; užžengti